|
Kapučino širdelė mėgstamoje kavinėje |
Kiekvenais metais mano santykis su gimtadieniu vis kitoks. Niekaip
negaliu iš anksto numatyti kaip jausiuosi šią dieną. Kadangi
gimusi vidurvasarį, vaikystėje mano gimtadienius švęsdavo tik
plati giminė, nes klasiokai, paskui ir kursiokai, būdavo
išsivažinėję po namus, stovyklas arba močiučių kaimus. Taip ir
neįpratau gauti glėbiais gėlių ar dovanų, bet užtat turėjau
laisvę elgtis su savo diena kaip tik noriu. Esu kelis kartus
šventusi iki paryčių ir dainuodama iki užkimimo, esu apsimetus,
kad ši diena visai ne mano, esu nuvylusi savo draugus, atsisakydama
ją kaip nors švęsti. Dažnai stengdavausi, kad mano diena išauštų
kelionėje, kur tiesiog pats likimas ruošia tau staigmenas ir kuria
šventę. Iki šiol su dideliu džiaugsmu prisimenu tą dieną prieš
dešimtmetį Graikijoje su vakariene Chalkidikės pusiasalyje ir
naktinėmis maudynėmis karštoje jūroje, prisimenu savo dieną
Disneilende, kur supausi visose karuselėse ir fotografavausi su Mike
Pūkuotuku ir visą dieną šypsojausi kaip pamišusi, nes atsidurti
pasakoje smagu bet kokiame amžiuje. Prisimenu, kaip kitais metais,
grįžtant po atostogų Vokietijoje kelto denyje siurbčiojau
džintoniką ir klausiausi Marijono “Mes pakeliui namo..”. Užteko
šeimos ir Marijono, nesinorėjo svečių. O prieš penkerius metus,
būnant aštuntame nėštumo mėnesyje, užsimaniau baliaus su balta
mišraine ir šakočiu. Ir tokį padarėme. Buvo beveik vestuvės –
su dainom ir šokiais, su močiutėm, tetom ir visais vaikais, su
gausiais linkėjimais ir tostais, su pirtimi ir maudynėmis, su
šašlyko kepimu ir į orą paleistais žibintais.
Dabar rašau ir galvoju, kad labiausiai gimtadienio proga mėgstu
nenuspėjamumą. Tiesiog supratau, kad švente man gimtadienis tampa
tada, kai jis būna kitoks, nei prieš tai buvęs. Šiandien viskas
turi būti visai kitaip. Pirmąkart gyvenime švenčiu gimtadienį
Vokietijoje. Kadangi gyvename name su dideliu gražiu kiemu,
pakviečiau draugų į pikniką. Pagaminau lęšių salotų,
padarysiu pomidorų su mocarela ir kumpio su melionu, nupirkau
įdarytų pipiriukų, marinuotų svogūnų, vynuogių lapų
suktinukų, užraugiau lenkiškų agurkų ir papjaustysiu po atostogų
parsivežtos lietuviškos dešros. Ech, kad taip dar juodos duonos
kepalą kas duotų.. Svečių prašiau vietoj dovanų atnešti kažką,
ką galima būtų padėti ant stalo ir čia pat suvartoti. Vynas jau
šąla, bealkoholinis alus mano nėščiai draugei – irgi. Beliko
parnešti alaus dėžę iš parduotuvės ir vokiškas balius
paruoštas. Dar trūksta kepamų dešrelių kvapo, bet tvarka
Berlyne griežta – grilinti galima tik kai kuriuose parkuose, bet
ne daugiabučių kiemuose. Na ir gerai, su kaupu užteks ir alaus
kalorijų.
|
|
Šįryt mindama pedalus sporto klube, klausydama iš ausinukų
sklindančių Bruce Springsteen dainų, žvelgdama pro langą į
skubantį miestą, kurį aš labai myliu, supratau, kad esu
beprotiškai laiminga ir kad gaunu iš gyvenimo daugiau, nei pajėgiu
svajoti. Laiminga buvau vakar tarpduryje netikėtai pamačius vyresnėlę
dukrą ir išgirdus jos “siurpraizzzz”. Laiminga šiandien ryte
gavus sūrio pyrago su kava į lovą ir sulaukusi iš brangiausiojo
ne papuošalų, ne kvepalų, o tiesiog jaukų gražų chalatą
dovanų. Laiminga, nes vyresnis sūnus, dirbantis Palangoje,
paskambino iš pat ankstaus ryto, o mažėlis, išeidamas į darželį,
pasakė “mama, tu esi gėlelė”. O tik įsijungus skaipą,
atskriejo šilti mamos sveikinimai. Laiminga, nes turiu visur tiek
daug mane prisimenančių ir gero linkinčių žmonių. Tik spėjau
įsijungti skaipą, meilą, feisbuką, iš visur pasipylė
sveikinimai. Laiminga, nes leidykla palaimino leidybai mano antrą romaną ir palinkėjo kūrybinės sėkmės. Laiminga, nes gyvenu
ten, kur svajojau, dirbu tai, kas patinka, o po savaitės laukia
nuostabios atostogos Tirolio slėnyje. Galiausiai laiminga dėl to,
kad vis tik radau laiko šiandien atvažiuoti į mano mėgstamą kavinę
kapučino puodeliui ir išlieti savo nuotaikas dienoraščiui, kur ir noriu padėkoti visiems, kurie mane sveikino, kurie
tyliai gero linki ir kurie skaito tai, ką aš parašau.
“Gimi gimi, gimi just a little smile” - prisimenat šį
“Laid back” kūrinį? Pas mus grodavo mokyklinėse diskotekose.
Nežinau iš kur jis atkapstytas, bet dabar skamba kavinėje ir tai
yra dar viena mano gimtadienio staigmena.
nesu Gimmi, bet siunčiu :).
AtsakytiPanaikintiTyliai sveikinu su praėjusiu gd.
Ir dėkui už tekstą.