Kelionių atsitikimai

Kaip ten sakoma, norint jaustis laimingu, reikia rasti kasdien kuo pasidžiaugti. Aš, pavyzdžiui, bandydama pabėgti nuo mane šiek tiek slėgti pradedančios savo metų naštos, visada stengiuosi pasidžiaugti dalykais, kurie man vis dar nutinka pirmą kartą. Tai man leidžia jaustis jaunai ir tikėtis, kad priekyje laukia dar daugybė nuostabių dalykų, apie kuriuos iki šiol neįsivaizdavau. Dabar, pavyzdžiui, sėdžiu Rygos oro uoste, pirmą kartą geriu čia kapučiną Costa Coffee ir pirmą kartą važiuosiu autobusu į Vilnių, kur antrą kartą, kaip autorė, dalyvausiu Knygų mugėje. O kol laukiu autobuso, atsidarius kompiuterį, pirmą kartą rašau dienoraščio įrašą iš Rygos.

Apie ką kitą būtų dar galima parašyti oro uoste, jei ne apie keliones. Juk net ir paprastas darbines keliones, net ir trumpus skrydžius galima išnaudoti idėjoms generuoti, žmonėms stebėti, istorijoms kurti. Kai keliauju su vaiku, kelionė tampa tam tikru darbu. Šeimyniniu darbu. Bet kai keliauju viena, galiu puikiai atsipalaiduoti, dairytis, mąstyti, stengti suvokti tą judančių žmonių srautą, įsižiūrėti į jų veidus, bandyti atspėti jų tikslus, įsivaizduoti, kas jų laukia namie ar įžvelgti atsisveikinimo skausmą kurio nors akyse. O jei nebijai bendrauti, gali užmegzti smagių, neįpareigojančių, o kartais - net ir labai reikalingų pažinčių.

Rudenį skrisdama į Vilnių, į susitikimą su skaitytojais, lėktuve susipažinau su jauna lietuve mergina, kuri labai bijojo skristi. Padrąsinau ją, įsikalbėjom. Pasirodo, ji dirba Greifsvaldo universitete, Baltistikos katedroje. Tai vienintelė aukštoji mokykla Vokietijoje, kur vokiečiai gali išmokti lietuvių kalbos ir sužinoti apie ją, kur tyrinėjama lietuvių kalba ir rašomi daktariniai darbai. Su įdomumu klausiausi apie Greifsvaldą, apie tai kokie gražūs senoviniai universtiteto rūmai, kokia nedidelė, bet smagi bendruomenė ten. Išsiskyrėm mandagiai sutarę, kad kada nors aš aplankysiu Greifswaldą. Kada nors - tai toks visai neįpareigojantis terminas, kuris, tiesą sakant, net nebūna įtraukiamas į terminų kalendorių. Tiesiog pasidžiaugiau įdomia kelionės palydove ir net buvau šiek tiek nustebusi, kai ji prieš kelias savaites man parašė laiškutį, klausdama, ar aš nesutikčiau dalyvauti jų renginyje ir pristatyti savo romaną "Ruduo Berlyne". Mielai sutikau ir tas kada nors staiga tapo konkrečiu terminu šį rudenį. Dar po savaitės, per Lietuvos nepriklausomybės minėjimo koncertą Berlyne, ji mane supažindino su instituto direktoriumi Štefanu (ech, persekioja mane tas vardas). Kalbėjome, juokavome ir net bendrų pažįstamų suradome. O prieš kelias dienas gaunu laišką, kuriame sakoma, kad tas pristatymas bus ne šiaip pokalbis su studentais, o dalyvavimas literatūros festivalyje. Maža to, man bus padengtos ne tik dalyvavimo išlaidos, bet bus išversti į vokiečių kalbą ir keli romano skyriai.

Tąkart skrendant atgal iš Vilniaus į Berlyną šalia manęs įsitaisė žavus vyriškis. Ne lietuvis. Kažkodėl pajuntu, kad nori pasikalbėti, bet per daug kultūringas, kad tiesiog užkalbintų šalia sėdinčią moterį. Aš irgi nežinau nuo ko pradėti pokalbį, kol nepamatau ant jo kelių padėto sąsiuvinio su ranka išrašytais lietuviškais žodžiais ir jų vokiško vertimo. "Nelengva, a? - klusteliu šalia sėdinčio vokiečio ir mūsų pokalbis nusirutulioja apie kalbas, apie šalis, apie Vilnių, kur jis jau pusmetį gyvena.. Įpusėjus kelionei sužinau, kad šalia manęs sėdintis vokietis vadovauja Lietuvos-Vokietijos prekybos rūmams. Kadangi daug metų aš buvau šios organizacijos komunikacijos partneris, randam bendrų pažįstamų, pakalbam apie jų iniciatyvas, apie verslo plėtojimą. Kelionė prabėgo nepastebimai, o išsiskiriant pagalvojau, kad tai - puiki tema būsimam romanui. Bet viskas apsisuko kitaip. Šio susitikimo dėka rytoj aš pristatau savo romaną "Ruduo Berlyne" prašmatniame viešbutyje Vilniaus centre jų rūmų nariams. Pirmą kartą neorganizuoju renginio, nekviečiu svečių ir nesirūpinu moderatoriumi.

O dabar moralas: nebijokit keliauti, nes neaišku kur nuves kelias ir ką pamatysite už posūkio ir nebijokit užkalbinti pakeleivių, nes galbūt jie kada nors padės jums sutrumpinti ar palengvinti jūsų kelią.