Berlinalės virusas puola

Kai Berlyne vyksta Berlinalė, supranti ne vien iš daugybės mieste kabančių plakatų. Tiesiog miestas gyvena visai kitu ritmu. Prie geriausių centre esančių viešbučių - fotografų rikiuotės, prie kino teatrų kasų - eilės paprastų mirtingųjų, kurie neturi akreditacijų, klubuose - vakarėliai kino tematika. Potsdamo aikštė, kur ir vyksta svarbiausi renginiai, atrodo kaip per Naujus metus – gatvės išpuoštos lemputėmis, įvairiaspalvėmis girliandomis, išsirikiavę limuzinai laukia jų vertų svečių, bėgioja apsaugos vyrukai ir pasipuošusios reporterės, praeinantys turistai traukia fotoaparatus, tikėdamiesi išvysti kokią žvaigždę. Sakoma, kad tuo metu net ir neturistinėse Berlyno gatvėse ar paprastuose klubuose gali sutikti žvaigždžių, dažnai norinčių netpažintoms pasivaikščioti paprastų mirtingųjų keliais.

Šį ketvirtadienį prasidedančios 66 – os Berlinalės žiuri pirmininkė bus 66 metų žymioji aktorė Meryl Streep, tad ją matysime dažniau šmėžuojančią ant raudono kilimo. Berlinalės atidarymo filmas šiemet – brolių Koenų režisuotas “Sveikas, Cezari”, tad režisieriai bei pagrindinis aktorius D.Klunis – bus kitos atidarymo žvaigždės. Jude Law, Gerard Depardieu, Tilda Swinton, Kirsten Dunst, Emma Thompson ir net mano mylimas Colin Firth atvyks į Berlyną pristatyti savo naujausių filmų ir kaitins publiką galimybe pasirodyti tai šen, tai ten. Šalia Kanų ir Venecijos, Berlyno kino festivalis priskiriamas prie svarbiausių Europoje. Ir, be abejo, didžiausias ir masiškiausias iš visų festivalių. Šiemet jo metu bus parodyti 434 filmai, parduota virš 330 000 bilietų, neskaičiuojant akreditacijų ir kvietimų. Festivalio auksine ar sidabrine lokio statulėle laureatai pagrįstai didžiuojasi ir priskiria prie svarbiausių gyvenimo apdovanojimų.

Prisimenu, kaip prieš dvejus metus sugalvojau nueiti į Berlinalės atidarymą. Šiaip sau, pastovėti šalia ir pakvėpuoti festivalio oru, pažiūrėti kaip ten viskas atrodo. Tai buvo pirmas kartas, kai atsistojau šalia tikro raudonojo kilimo (nes tie, kurie patiesti prie Vilniaus Rotušės į kokio nors lietuviško stilisto vakarėlį, nesiskaito). Per fotografų galvas buvo sunku įžiūrėti veidus, bet kai tikra žvaigždė pasirodydavo ant kilimo, suūždavo minia ir prasidėdavo fotoaparatų spragsėjimas. Per publiką nuvilnydavo pagarbus jaudulys. Pašokinėjus, akies krašteliu prie kelių ekrano įžymybių prisiliečiau ir aš. Atėjus keliomis valandomis anksčiau galima užsiimti vietą iš kurios ir nešokinėjant matytųsi. Kas nenorėjo šokinėti – viskas buvo tiesiai transliuojama ant šalia kabančių didelių ekranų. Kai sueidavo visi reikalingi žmonės, per juos po to buvo transliuojama visa atidarymo programa.


Bilietais šiemet pradėta prekiauti nuo pirmadienio, bilietų skaičius labai ribojamas, į vieną filmą žmogui leidžiama įsigyti tik du bilietus, ir tai tik
į artimiausias tris dienas rodomus filmus. Norint patekti į premjerinius kino seansus, kur laukiama atvykstant žvaigždžių, teks ilgokai pastovėti eilėje, gal netgi ir per naktį, bet eilės jau tapo neatsiejama Berlinalės įvaizdžio dalim. Vis svarstydavom, ar tik tie žmonės, įsitaisantys iš vakaro prie Potsdamo aikštės prekybos centre esančios bilietų kasos savo miegmaišiuose, nebus gudrus rinkodarinis triukas. Bet pasirodo, iš tiesų kitaip neįmanoma gauti bilietų, nes internete jų parduodamas labai ribotas kiekis. Berlinalės organizatoriams labiau prie širdies eilės. Nestovėjau eilėse. Pernai pažiūrėjau kelis filmus iš nepagrindinės programos nusipirkusi bilietus tik iš vakaro ir nesugaišus ilgai prie kasos. Tuos į pagrindinę festivalio programą įtrauktus filmus juk gali ramiai pažiūrėti po mėnesio dviejų kino teatre be jokių eilių. O jei norisi pažiūrėti į žymius aktorius - vietos prie raudono kilimo nekainuoja nieko. Šiemet Berlinale open house, įsikūręs šalia raudono kilimo, siūlys nemokamus renginius, tiesiogines transliacijas iš filmų pristatymo ir vakarėlius su prie DJ pulto stojančiais aktoriais. Čia taip pat svarbiausia – ateiti gerokai anksčiau, nes renginiai nemokami, o paklius tiek, kiek tilps salėje. 

Taigi Berlinalė - tai šou, tai šventė miestui ir miesto šventė, kurios visi nekantriai laukia. Miestas visai nemažai uždirba iš kino pramonės, kuri tuo pačiu skatina turizmą. Yra net paskaičiuota, kad festivalis netiesiogiai miestui atneša apie 70 mln eurų - tai pinigai, kuriuos turtingi kino mylėtojai ir festivalio dalyviai paliks viešbučiuose, baruose, restoranuose, parduotuvėse, taksi automobiliuose.

Berlyne kinas populiarus ne tik per festivalį – mieste yra 96 kino teatrai, kuriuose - 274 salės, jose kasdien apsilanko apie 26 000 žiūrovų. Per metus - net 9,1 mln. lankytojų. Vidutiniškai bilietas į kiną kainuoja 7,4 euro, per metus miesto kino teatrai surenka 70 mln eurų pajamų. Vienas berlynietis per metus vidutiniškai pažiūri tris kino filmus kino teatre ir tai yra didžiausias rodiklis visoje Vokietijoje.