2015 m. liepos 24 d., penktadienis

Sentimentalioji diena

Kapučino širdelė mėgstamoje kavinėje
Kiekvenais metais mano santykis su gimtadieniu vis kitoks. Niekaip negaliu iš anksto numatyti kaip jausiuosi šią dieną. Kadangi gimusi vidurvasarį, vaikystėje mano gimtadienius švęsdavo tik plati giminė, nes klasiokai, paskui ir kursiokai, būdavo išsivažinėję po namus, stovyklas arba močiučių kaimus. Taip ir neįpratau gauti glėbiais gėlių ar dovanų, bet užtat turėjau laisvę elgtis su savo diena kaip tik noriu. Esu kelis kartus šventusi iki paryčių ir dainuodama iki užkimimo, esu apsimetus, kad ši diena visai ne mano, esu nuvylusi savo draugus, atsisakydama ją kaip nors švęsti. Dažnai stengdavausi, kad mano diena išauštų kelionėje, kur tiesiog pats likimas ruošia tau staigmenas ir kuria šventę. Iki šiol su dideliu džiaugsmu prisimenu tą dieną prieš dešimtmetį Graikijoje su vakariene Chalkidikės pusiasalyje ir naktinėmis maudynėmis karštoje jūroje, prisimenu savo dieną Disneilende, kur supausi visose karuselėse ir fotografavausi su Mike Pūkuotuku ir visą dieną šypsojausi kaip pamišusi, nes atsidurti pasakoje smagu bet kokiame amžiuje. Prisimenu, kaip kitais metais, grįžtant po atostogų Vokietijoje kelto denyje siurbčiojau džintoniką ir klausiausi Marijono “Mes pakeliui namo..”. Užteko šeimos ir Marijono, nesinorėjo svečių. O prieš penkerius metus, būnant aštuntame nėštumo mėnesyje, užsimaniau baliaus su balta mišraine ir šakočiu. Ir tokį padarėme. Buvo beveik vestuvės – su dainom ir šokiais, su močiutėm, tetom ir visais vaikais, su gausiais linkėjimais ir tostais, su pirtimi ir maudynėmis, su šašlyko kepimu ir į orą paleistais žibintais.

Dabar rašau ir galvoju, kad labiausiai gimtadienio proga mėgstu nenuspėjamumą. Tiesiog supratau, kad švente man gimtadienis tampa tada, kai jis būna kitoks, nei prieš tai buvęs. Šiandien viskas turi būti visai kitaip. Pirmąkart gyvenime švenčiu gimtadienį Vokietijoje. Kadangi gyvename name su dideliu gražiu kiemu, pakviečiau draugų į pikniką. Pagaminau lęšių salotų, padarysiu pomidorų su mocarela ir kumpio su melionu, nupirkau įdarytų pipiriukų, marinuotų svogūnų, vynuogių lapų suktinukų, užraugiau lenkiškų agurkų ir papjaustysiu po atostogų parsivežtos lietuviškos dešros. Ech, kad taip dar juodos duonos kepalą kas duotų.. Svečių prašiau vietoj dovanų atnešti kažką, ką galima būtų padėti ant stalo ir čia pat suvartoti. Vynas jau šąla, bealkoholinis alus mano nėščiai draugei – irgi. Beliko parnešti alaus dėžę iš parduotuvės ir vokiškas balius paruoštas. Dar trūksta kepamų dešrelių kvapo, bet tvarka Berlyne griežta – grilinti galima tik kai kuriuose parkuose, bet ne daugiabučių kiemuose. Na ir gerai, su kaupu užteks ir alaus kalorijų.


Šįryt mindama pedalus sporto klube, klausydama iš ausinukų sklindančių Bruce Springsteen dainų, žvelgdama pro langą į skubantį miestą, kurį aš labai myliu, supratau, kad esu beprotiškai laiminga ir kad gaunu iš gyvenimo daugiau, nei pajėgiu svajoti. Laiminga buvau vakar tarpduryje netikėtai pamačius vyresnėlę dukrą ir išgirdus jos “siurpraizzzz”. Laiminga šiandien ryte gavus sūrio pyrago su kava į lovą ir sulaukusi iš brangiausiojo ne papuošalų, ne kvepalų, o tiesiog jaukų gražų chalatą dovanų. Laiminga, nes vyresnis sūnus, dirbantis Palangoje, paskambino iš pat ankstaus ryto, o mažėlis, išeidamas į darželį, pasakė “mama, tu esi gėlelė”. O tik įsijungus skaipą, atskriejo šilti mamos sveikinimai. Laiminga, nes turiu visur tiek daug mane prisimenančių ir gero linkinčių žmonių. Tik spėjau įsijungti skaipą, meilą, feisbuką, iš visur pasipylė sveikinimai. Laiminga, nes leidykla palaimino leidybai mano antrą romaną ir palinkėjo kūrybinės sėkmės. Laiminga, nes gyvenu ten, kur svajojau, dirbu tai, kas patinka, o po savaitės laukia nuostabios atostogos Tirolio slėnyje. Galiausiai laiminga dėl to, kad vis tik radau laiko šiandien atvažiuoti į mano mėgstamą kavinę kapučino puodeliui ir išlieti savo nuotaikas dienoraščiui, kur ir noriu padėkoti visiems, kurie mane sveikino, kurie tyliai gero linki ir kurie skaito tai, ką aš parašau.

“Gimi gimi, gimi just a little smile” - prisimenat šį “Laid back” kūrinį? Pas mus grodavo mokyklinėse diskotekose. Nežinau iš kur jis atkapstytas, bet dabar skamba kavinėje ir tai yra dar viena mano gimtadienio staigmena.

1 komentaras:

  1. nesu Gimmi, bet siunčiu :).
    Tyliai sveikinu su praėjusiu gd.
    Ir dėkui už tekstą.

    AtsakytiPanaikinti